Geras karalius Wenceslas atrodė Stepono šventėje, kai sniegas apskriejo aplink, gilus ir traškus ir lygus.
Tą naktį ryškiai šviečia mėnulis, nors šaltis buvo žiaurus, kai akyse pasirodė vargšas vyras, Gath'ring žieminis kuras.
"Štai, eik ir atsistok šalia manęs, jei žinai tai. Sakai, nuostabus valstietis, kas jis? Kur ir kur jis gyvena?"
"Sire, jis gyvena geroje lygoje, po kalnu; tiesiai prieš miško tvorą, prie Šv. Agneso fontano".
"Atnešk man mėsą ir atnešk man vyno. Atnešk man ten košelių. Tu ir aš pamatysiu jį pietaujantį, kai mes juos ten nešiosime".
Puslapis ir monarchas jie ėjo, keturi jie ėjo kartu; Per grubų vėjo laukinį liūdesį ir karštą orą.
"Sire, naktis dabar tamsesnė ir stipriau pučia vėjas. Man dingsta širdis. Aš dabar žinau, kaip aš nebegaliu eiti".
"Pažymėk mano pėdomis, mano geras puslapis, drąsiai juos tupi; rasi žiemos įniršį, šaltai sušaldyk savo kraują".
Savo šeimininko žingsniais jis važiavo ten, kur nutirpo sniegas; Karštis buvo toje pačioje velniop, kurią šventasis išspausdino.
Taigi, krikščionys vyrai, būkite tikri, turtuoliai ar rangas, jūs, kurie dabar palaiminsite vargšus, jūs patys rasite palaiminimą.
Išspausdinkite atostogų dainų knygą
