Turinys:
KONGRESSAS, 1776 m. Liepos 4 d
Trylikos Jungtinių Amerikos Valstijų vieninga deklaracija,
Žmogiškųjų įvykių metu žmonėms reikia ištirpdyti politines juostas, kurios jas sujungė su kita, ir priimti žemės galias - atskirą ir lygią stotį, kuriai prigimties ir gamtos įstatymai suteikia. Dievas jiems suteikia teisę, kad būtų deramai gerbiama žmonijos nuomonė, reikia, kad jie paskelbtų priežastis, dėl kurių jie atsiskiria.
Mes manome, kad šios tiesos yra savaime suprantamos, kad visi žmonės yra sukurti lygūs, kad jų Kūrėjas jiems suteikia tam tikras neatimamas teises, tarp kurių yra gyvenimas, laisvė ir laimės siekimas. Kad užtikrintų šias teises, vyriausybės yra įsteigtos tarp žmonių, savo teisingus įgaliojimus išvesdamos iš valdomųjų sutikimo. Kad bet kuri vyriausybės forma taptų žlugdanti šiems tikslams, tai yra Liaudies teisė ją pakeisti arba panaikinti ir įsteigti naują vyriausybę, kuri grindžia tokius principus ir formuoja savo galias tokia forma, kokia jiems bus. atrodo, kad greičiausiai tai paveiks jų saugumą ir laimę.
Protingumas iš tikrųjų duos nurodymą, kad seniai susikūrusios vyriausybės neturėtų būti keičiamos dėl lengvų ir trumpalaikių priežasčių; ir todėl paaiškėjo visa patirtis, kad žmonija labiau linkusi kentėti, nors ir blogis yra kančia, nei pasielgti teisingai, panaikindama formas, prie kurių yra pripratusi.
Bet kai ilgas piktnaudžiavimo ir uzurpacijų traukinys, siekiantis visada to paties objekto, sukuria sumanymą juos sumažinti pagal visišką despotizmą, jų teisė yra pareiga - išmesti tokią vyriausybę ir pasirūpinti naujomis jų būsimojo saugumo sargybinėmis. .
Tokias kolonijas kankino pacientai; ir dabar tokia būtinybė verčia juos pakeisti savo buvusias vyriausybės sistemas. Dabartinio Didžiosios Britanijos karaliaus istorija yra pasikartojančių sužeidimų ir uzurpacijų istorija, visi tiesiogiai siekdami sukurti absoliučią tironiją šioms valstybėms. Norėdami tai įrodyti, leiskite faktams patekti į atvirą pasaulį.
Jis atsisakė pritarti įstatymams, kurie yra patys sveikiausi ir reikalingiausi visuomenės labui.
Jis uždraudė savo valdytojams priimti neatidėliotinus ir neatidėliotinus įstatymus, išskyrus atvejus, kai jų vykdymas sustabdomas, kol bus gautas jo sutikimas, o kai jis buvo sustabdytas, jis visiškai pamiršo jų laikytis.
Jis atsisakė priimti kitus įstatymus, susijusius su didelių rajonų apgyvendinimu, nebent tie žmonės atsisakytų atstovavimo teisės aktų leidybos teisėje teisės, neįvertinamos jiems ir galinčios kilti tik tironams.
Jis sukvietė įstatymų leidybos organus vietose, neįprastose, nepatogiose ir nutolusiose nuo jų viešų įrašų saugyklos, vien tam, kad pavargtų nuo jų priemonių.
Jis ne kartą nutraukė Atstovų rūmų veiklą, siekdamas vyriškai tvirtai priešintis jo įsiveržimams į žmonių teises.
Po tokių pasibaigimų jis ilgą laiką atsisakė išrinkti kitus; kuriuo įstatymų leidybos galios, negalinčios sunaikinti, grįžo visiems žmonėms vykdyti; tuo metu likusi valstybė susiduria su visais invazijos iš išorės ir konvulsijų pavojais.
Jis stengėsi užkirsti kelią šių valstybių gyventojams; tuo tikslu kliudama užsieniečių natūralizacijos įstatymams; atsisakydami praeiti kitus, kad paskatintumėte jų migraciją, ir pakeldami naujų žemės asignavimų sąlygas.
Jis sutrukdė vykdyti teisingumą, nes nesutiko su įstatymais, kuriais nustatomos teismų galios.
Jis padarė teisėjus priklausomus nuo vien tik jo valios, atsižvelgiant į jų kadenciją ir jų atlyginimų dydį bei mokėjimą.
Jis įsteigė daugybę naujų biurų ir siuntė čia karininkų spiečių, kad galėtų priekabiauti prie mūsų žmonių ir valgyti jų gėrybes.
Taikos laikais jis laikė nuolatinę armiją be mūsų įstatymų leidėjų sutikimo.
Jis padarė įtaką tam, kad kariškiai būtų nepriklausomi nuo civilinės valdžios ir būtų aukštesni už ją.
Jis derino su kitais, kad mums būtų taikoma jurisdikcija, nepriklausanti mūsų konstitucijai ir kurios nepripažįsta mūsų įstatymai; suteikdamas savo sutikimą su apsimestinių įstatymų aktais:
- Didelių ginkluotosios kariuomenės kūnų dalijimui tarp mūsų:
- Už tai, kad jie būtų apsaugoti nuo tyčinio teismo nuo bausmės už bet kokias žmogžudystes, kurias jie turėtų įvykdyti šių valstybių gyventojams:
Čia jis atsisakė vyriausybės paskelbdamas mus savo apsaugos nuo karo ir kariaudamas prieš mus.
Jis apiplėšė mūsų jūras, nuniokojo mūsų pakrantes, sudegino mūsų miestus ir sunaikino mūsų žmonių gyvenimus.
Šiuo metu jis gabena dideles užsienio samdinių armijas, kad užbaigtų mirties, dykumos ir tironijos kūrinius, jau pradėtus žiaurumo ir klastos aplinkybėmis, kurios beveik nesutampa barbariškiausiais amžiais ir yra visiškai nevertos civilizuotos tautos galvos.
Jis privertė mūsų piliečius, pagrobtus nelaisvėje atviroje jūroje, nešti ginklus prieš savo šalį, tapti jų draugų ir brolių mirties bausmių vykdytojais arba patys kristi jiems už rankų.
Jis sujaudino mūsų vidaus sukilimus ir stengėsi pritraukti mūsų pasienio gyventojus, negailestingus Indijos kariuomenės vadus, kuriems žinoma karo taisyklė yra besąlygiškas bet kokio amžiaus, lyties ir sąlygų sunaikinimas.
Kiekviename šių protestų etape mes nuoširdžiausiai pateikėme peticiją dėl žalos atlyginimo. Į mūsų pakartotas peticijas buvo atsakyta tik pakartotinai sužalojant. Princas, kurio veikėjas pasižymi kiekvienu poelgiu, kuris gali apibūdinti tironą, netinka būti laisvų žmonių valdovu.
Mes taip pat nenorėjome, kad stebėtume savo brolius iš Didžiosios Britanijos.
- Mes laikas nuo laiko juos įspėjome apie jų įstatymų leidėjo bandymus išplėsti neteisėtą jurisdikciją mūsų atžvilgiu.
- Mes jiems priminome apie mūsų emigracijos ir čia įsikūrimo aplinkybes.
- Mes kreipėmės į jų gimtąjį teisingumą ir didingumą, ir mes juos sužavėjome dėl bendrų giminystės ryšių, kad jie atmestų šias uzurpacijas, kurios neišvengiamai nutrauktų mūsų ryšius ir susirašinėjimą.
Jie taip pat buvo kurlūs teisingumo ir sutarimo balsui. Todėl mes turime sutikti su būtinybe, kuri smerkia mūsų atsiskyrimą, ir laikyti juos, kaip likusią žmonijos dalį, „Enemies in War“, „Peace Friends“.
Todėl mes, susirinkę Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai, Generaliniame kongrese, kreipdamiesi į aukščiausiąjį pasaulio teisėją dėl savo ketinimų teisingumo, tai darome vardan ir turėdami gerą šių žmonių vardą. Kolonijos, iškilmingai paskelbia ir pareiškia,
Kad šios Jungtinės kolonijos yra ir dešinės, turėtų būti laisvos ir nepriklausomos valstybės; kad jie neturi jokios abejonės dėl Didžiosios Britanijos karūnos,
ir kad visi politiniai ryšiai tarp jų ir Didžiosios Britanijos valstybės yra ir turi būti visiškai nutraukti;
ir kad kaip laisvos ir nepriklausomos valstybės turi visišką galią pradėti karą, sudaryti taiką, sudaryti aljansus, steigti komerciją,
ir daryti visus kitus veiksmus ir veiksmus, kuriuos nepriklausomos valstybės gali padaryti teisingai.
Ir palaikydami šią deklaraciją, tvirtai pasitikėdami dieviškosios apvaizdos apsauga, mes įsipareigojame vienas kitam savo gyvenimą, likimą ir šventą garbę.
Deklaracijos pasirašytojai naujosioms valstybėms atstovavo taip:
Naujasis Hampšyras: Josiah Bartlett, William Whipple, Matthew Thornton Massachusetts: John Hancock, Samuel Adams, John Adams, Robert Treat Paine, Elbridge Gerry Rhode Island: Stephen Hopkins, William Ellery Connecticut: Roger Sherman, Samuel Huntington, William Williams, Oliver Wolcott New. York: William Floyd, Philip Livingston, Francis Lewis, Lewis Morris New Jersey: Richard Stockton, John Witherspoon, Francis Hopkinson, John Hart, Abraham Clark Pennsylvania: Robert Morris, Benjamin Rush, Benjamin Franklin, John Morton, George Clymer, James Smith, George'as Tayloras, Jamesas Wilsonas, George'as Rossas Delaveras: Cezaris Rodney, George'as Read'as, Thomas McKean Maryland: Samuelis Chase'as, William Paca, Thomasas Stone'as, Charlesas Carrollas iš Carrollton Virdžinijos valstijos: George'as Wythe'as, Richardas Henry Lee, Thomas Jeffersonas, Benjaminas Harrisonas, Thomas Nelsonas., Jr, Francisas Lightfoot Lee, Carter Braxton Šiaurės Karolina: William Hooper, Joseph Hewes, John Penn South Carolina: Edward Rutledge, Thomas Heyward, Jr, Thomas Lynch, Jr, Arthur M iddleton Georgia: Button Gwinnett, Lyman Hall, George Walton
